Cinko bisglicinatas – kodėl ši forma yra geriausia pasirinkimas?
Ne visos cinko formos vienodai efektyvios. Rinkoje yra cinko oksidas, sulfatas, citratas, gliukonatas, pikolinatas, bisglicinatas – jų biologinis prieinamumas ir tolerancija labai skiriasi. Cinko bisglicinatas, cheminiškai sujungtas su dviem glicino aminorūgšties molekulėmis, laikomas viena geriau absorbuojamų ir toleruojamų cinko formų. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo bisglicinatas skiriasi nuo kitų formų ir ar jis tikrai vertas savo paprastai aukštesnės kainos.
Cinko formos ir jų biologinis prieinamumas
Biologinis prieinamumas – tai, kiek cinko iš papildo realiai absorbuojama į kraują ir audiniuose panaudojama. Jis priklauso nuo cheminės formos ir vartojimo sąlygų. Lyginant pagrindines formas: cinko oksidas (ZnO) – 20-30% biologinis prieinamumas; dažnai naudojamas kaip pigiausias, bet mažiausiai efektyvus. Cinko sulfatas (ZnSO₄) – 30-40%; tradiciškai naudotas, bet dažnai dirgina skrandį. Cinko gliukonatas – 40-60%; populiarus gerklės pastilėse, vidutinis biologinis prieinamumas. Cinko citratas – 45-60%; gerai absorbuojamas, geriau toleruojamas nei sulfatas. Cinko pikolinatas – 55-70%; geras biologinis prieinamumas, tiriamas kaip vienų geriausių formų. Cinko bisglicinatas – 60-80%; vienas aukščiausių biologinio prieinamumo rodiklių; chelato struktūra apsaugo nuo fitato ir kitų trukdžių poveikio. Svarbu žinoti: šie rodikliai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo tyrimo metodologijos, dozės ir vartojimo aplinkybių.
Kas yra chelato cinkas ir kodėl jis geresnis?
Bisglicinatas yra chelato forma – tai reiškia, kad cinko jonas yra chemiškai sujungtas (koordinuotas) su dviem glicino molekulėmis, sudarydamas žiedo formos kompleksą. Ši struktūra suteikia keletą privalumų. Fitato atsparumas: fitatas (antimaistinė medžiaga grūduose ir ankštiniuose) jungiasi su laisvais cinko jonais ir blokuoja absorbciją. Chelato forma yra neutrali ir atspari fitatui – todėl karmau su maistu ar be jo biologinis prieinamumas nekrenta dramatiškai. Skrandžio apsauga: laisvieji cinko jonai (ypač sulfato forma) gali dirginti skrandžio gleivinę. Chelato forma apsaugo skrandį, nes cinkas iš esmės yra "suvyniotas" į aminorūgšties apvalkalą. Žarnyno absorbcija: chelato formos absorbuojamos aktyviai per aminorūgščių transporterius, o ne tik pasyviai. Tai reiškia geresnį absorbcijos efektyvumą. Glicino papildoma nauda: glicinas pats savaime yra raminamoji aminorūgštis, palaikanti GABA receptorius. Taigi cinko bisglicinatas suteikia ne tik cinką, bet ir švelnus glicino ramujantį poveikį.
Moksliniai tyrimai: bisglicinatas vs kitos formos
Tiesioginiai palyginamieji tyrimai tarp cinko formų parodė aiškius skirtumus. Tyrimas su sveikais savanoriais parodė, kad cinko bisglicinatas duoda 43% didesnį cinko lygį plazmoje nei cinko gliukonatas, vartojant tą patį kiekį elementinio cinko. Tyrimas su vaikais (Sazawal et al., 2001): bisglicinato forma duoda geresnį cinko įsisavinimą ir mažesnę diarejos riziką lyginant su cinko sulfatu – tai svarbu vaikams besivystančiose šalyse. Fitato trikdžio tyrimas: bisglicinatas išlaikė gerą absorbciją net su fitato šaltiniais, kai sulfatas žymiai sumažino absorbciją. Skrandžio tolerancijos tyrimas: bisglicinatas rečiau sukelia pykinimą ir skrandžio dirginimą lyginant su sulfatu ir oksidu. Apibendrinant: moksliniai duomenys patvirtina, kad bisglicinatas yra efektyvesnė forma, ypač kai: valgoma daug grūdinių ar ankštinių produktų (fitato trikdžio problema), skrandis jautrus (tolerancijos problema), reikia gerai absorbuoti mažesnę dozę.
Kada verta rinktis bisglicinatą, o kada pigesnes formas?
Cinko bisglicinatas paprastai kainuoja 2-3 kartus daugiau nei cinko oksidas. Ar ši kaina pateisinta? Vertėtų rinktis bisglicinatą jei: mityboje yra daug grūdinių ar augalinių produktų (fitato trukdys mažins pigesnių formų efektyvumą), skrandis jautrus arba jaučiamas diskomfortas vartojant kitas formas, planuojamas ilgalaikis vartojimas (geresnė tolerancija svarbi), reikia maksimaliai efektyviai panaudoti kiekvieną miligramą (mažesnė dozė duoda geresnį rezultatą). Pigesnės formos (citratas, gliukonatas) gali pakakti jei: mityba mažai augalinė ir fitatų kiekis nedidelis, vartojama su maistu ir tolerancija gera, reikia ekonomiško sprendimo. Cinko oksidas – mažiausiai efektyvi forma, tinkama tik vietiniam vartojimui (kremai), ne sisteminiams papildams. Praktiškai: bisglicinatas yra premiumo pasirinkimas, kuris dažniausiai pateisina savo kainą dėl didesnio efektyvumo ir geresnės tolerancijos.
Kaip teisingai vartoti cinko bisglicinatą?
Privalumai: cinko bisglicinatas gali būti vartojamas ir su maistu, ir tuščiu skrandžiu – abiem atvejais absorbuojamas gerai. Tačiau kai kurių žmonių skrandis jautresnis tuščiam skrandžiui, todėl su maistu yra saugesnis pasirinkimas. Dozė: standartinis cinko bisglicinato papildas turi 15 mg elementinio cinko – tai tinkama daugumai suaugusių kasdienio palaikymui. Deriniai: gerai dera su magniu (bisglicinato formos abu), vitaminu C, vitaminu D. Vengti vartoti kartu su: geležimi (konkuruoja dėl pasisavinimo), kalciu (gali slopinti absorbciją), dideliu kiekiu kavaos ar arbatos (taninai). Laikymas: saugoti nuo drėgmės ir aukštos temperatūros. Tinkamumo data: paprastai 2-3 metai. Sertifikatai: renkantis cinko bisglicinato produktą, atkreipkite dėmesį į trečiųjų šalių testavimo sertifikatus – tai garantuoja, kad deklaruotas kiekis atitinka tikrovę.