Magnis ir cukrinis diabetas – insulino jautrumas ir gliukozė

· 6 min skaitymoMagnis

Cukrinis diabetas ir magnio trūkumas – tai du dažnai einantys koja kojon sutrikimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad 2 tipo diabetu sergantys žmonės turi reikšmingai žemesnį magnio lygį kraujyje nei sveiki asmenys. Ir tai nėra atsitiktinumas: magnis tiesiogiai dalyvauja insulino receptorių aktyvacijoje, gliukozės metabolizme ir glikogeno sintezėje. EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) oficialiai patvirtino, kad magnis prisideda prie normalios baltymų ir glikogeno sintezės – procesų, kurie yra esminiai palaikant stabilų cukraus kiekį kraujyje.

Kodėl insulino receptoriai reikalauja magnio

Insulinas veikia prisijungdamas prie receptorių ląstelių paviršiuje. Tačiau šis procesas nėra mechaniškas – receptorius turi būti aktyvuotas. Čia ir įsijungia magnis. Jis yra būtinas kofaktorius insulino receptorių tirozinkinazės fermentui, kuris 'paleidžia' signalų kaskadą, leidžiančią gliukozei patekti į ląsteles. Kai magnio trūksta, šis fermentas dirba neefektyviai. Ląstelės tampa atsparios insulinui – jos tiesiog nebereaguoja į jo signalus taip, kaip turėtų. Rezultatas: gliukozė kaupiasi kraujyje vietoj to, kad būtų panaudota kaip energija. Tai klasikinė insulino rezistencijos schema, kuri galiausiai veda prie 2 tipo diabeto arba jį pagilina.

2 tipo diabetas ir žemas magnio lygis – kas pirmas?

Tai savotiška užburtasis ratas. 2 tipo diabetu sergantys žmonės dažnai turi padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, dėl kurio inkstai išskiria daugiau gliukozės su šlapimu. Kartu su gliukoze prarandamas ir magnis – inkstai negali jo išlaikyti. Taigi, diabetas sukelia magnio trūkumą, o magnio trūkumas sunkina diabetą. Tyrimai rodo, kad maždaug 25–38 % 2 tipo diabeto pacientų turi klinikinę hipomagneziemiją (magnio trūkumą), palyginti su 2–15 % sveikų asmenų. Dar daugiau žmonių turi 'subklinikinį' trūkumą – kai kraujo tyrimai rodo normalias reikšmes, tačiau ląstelių lygmeniu magnio faktiškai stokojama.

Meta-analizių duomenys: 100 mg per dieną ir insulino rezistencija

Paskutiniojo dešimtmečio meta-analizės teikia konkrečių skaičių. Viena iš plačiausiai cituojamų meta-analizių (Simental-Mendía et al.), apėmusi daugiau nei 1000 dalyvių iš keliolikos randomizuotų kontroliuojamų tyrimų, nustatė, kad magnio papildų vartojimas statistiškai reikšmingai sumažino insulino rezistencijos rodiklius (HOMA-IR) bei pagerinimo gliukozės toleranciją. Svarbu tai, kad nauda buvo ryškiausia žmonėms, kurie pradėdami vartoti papildus jau turėjo magnio trūkumą. 100–300 mg elementinio magnio per dieną buvo dozių diapazonas, kuriame stebimi teigiami pokyčiai, o papildymo trukmė – bent 3 mėnesiai – leido pastebėti kliniškai reikšmingus rezultatus. Kita reikšminga meta-analizė (Verma & Garg) parodė, kad magnio papildai sumažino gliukozės kiekį nevalgius bei HbA1c rodiklį (ilgalaikio cukraus kontrolės žymuo) pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu.

Gliukozės metabolizmas ir EFSA teiginys

Gliukozės metabolizmas – tai procesas, kurio metu cukrus iš maisto virsta energija. Jame dalyvauja daugybė fermentų, ir daugelis jų reikalauja magnio kaip kofaktoriaus. Glikolizė (pagrindinis gliukozės skaidymo kelias), piruvato kinazes aktyvacija, mitochondrijų energijos gamyba – visa tai priklauso nuo pakankamo magnio kiekio. EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) oficialiai patvirtino du su šia tema susijusius magnio funkcijų teiginius: - Magnis prisideda prie normalios baltymų sintezės - Magnis prisideda prie normalios glikogeno sintezės Glikogenas – tai atsarginė gliukozės forma, kaupiama kepenyse ir raumenyse. Kai gliukozės metabolizmas veikia tinkamai, perteklinė gliukozė saugoma kaip glikogenas, o ne kaupiasi kraujyje. Magnio trūkumas trikdo šį procesą.

Chromo ir magnio sąveika: sinerginis poveikis

Kalbant apie cukraus kiekio kraujyje reguliavimą, verta paminėti chromo ir magnio sąveiką. Chomas taip pat yra svarbus mikroelementas, dalyvaujantis insulino signalizacijoje – jis potencina insulino poveikį ląstelių lygmeniu. Kai šie abu mikroelementai veikia kartu, jų bendra nauda gali būti didesnė nei kiekvieno atskirai. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad žmonėms, turintiems sutrikusi gliukozės toleranciją ar 2 tipo diabetą, gali būti naudinga stebėti ne tik magnio, bet ir chromo statusą. Maisto šaltiniai, kuriuose gausiai yra abiejų: žaliosios lapinės daržovės, riešutai, ankštiniai augalai, pilno grūdo produktai. Jei magnio gaunama nepakankamas kiekis iš maisto – o tai labai paplitę šiuolaikinėje mityboje dėl perdirbto maisto vyravimo ir dirvožemio išeikvojimo – papildymas gali būti praktiškas sprendimas. Magnio bisglicinatas yra viena iš gerai absorbuojamų formų, pasižyminčių geru toleravimu.

Magnio bisglicinatas 150 mg
Lietuvoje pagamintas maisto papildas. EFSA pagrįsti teiginiai.
Peržiūrėti produktą →

Dažni klausimai

Ar magnis gali pakeisti diabeto vaistus?
Ne, magnis nėra diabeto gydymo priemonė ir negali pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Tačiau pakankamas magnio kiekis gali palaikyti normalų gliukozės metabolizmą ir insulino jautrumą kaip papildoma priemonė, derinama su gydytojo rekomendacijomis.
Kiek magnio reikia vartoti, kad pastebėtum poveikį gliukozės kontrolei?
Tyrimuose dažniausiai naudota 100–300 mg elementinio magnio per dieną dozė. Poveikis dažniausiai stebimas po 3 ir daugiau mėnesių reguliaraus vartojimo. Optimalią dozę geriausia aptarti su gydytoju, ypač jei sergate diabetu.
Kaip žinoti, ar turiu magnio trūkumą?
Standartinis kraujo tyrimas ne visada tiksliai parodo magnio statusą, nes tik ~1% magnio yra kraujyje. Galimi simptomai: raumenų mėšlungis, nuovargis, dirglumas, sunkumai su miegu. Tikslesniam įvertinimui gydytojas gali skirti magnio kiekio eritrocituose tyrimą.
Ar magnio bisglicinatas tinka diabetikams?
Magnio bisglicinatas yra gerai absorbuojama magnio forma, kurioje nėra papildomų cukrų ar angliavandenių. Ji tinka žmonėms, kontroliuojantiems cukraus kiekį kraujyje. Visgi prieš pradedant vartoti bet kokius papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
← Visi Magnis straipsniai