Vitaminas K2 ir kraujo krešėjimas: kaip K veikia koaguliacijos kaskadą

Koaguliacijos kaskada: kraujo krešėjimo mechanizmas

Kraujo krešėjimas nėra vienas veiksmas – tai sudėtinga biocheminių reakcijų grandinė, vadinama koaguliacijos kaskada. Kai pažeidžiama kraujagyslė, aktyvuojama eilė baltymų – koaguliacijos faktorių – kurių kiekvienas aktyvuoja kitą, kol galiausiai susidaro stabilus fibrino krešulys. Ši kaskada veikia dviem keliais: išoriniu (kai kraujas susitinka su audinių faktoriais už kraujagyslės ribų) ir vidiniu (kai aktyvuojami kraujo plazmoje cirkuliuojantys faktoriai). Abiejuose keliuose dalyvauja K vitamino priklausomi baltymai. Svarbiausi jų yra koaguliacijos faktoriai II (protrombinas), VII, IX ir X – jie visi gamybai ir aktyvavimui reikalauja vitamino K. Be jo šie baltymai sintezuojami nepakankamai arba išlieka neaktyvūs, o krešėjimo sistema negali veikti efektyviai. Be prokoaguliacinių faktorių, vitaminas K taip pat reikalingas antikoaguliaciniams baltymams – Proteinui C, Proteinui S ir Proteinui Z. Jie reguliuoja krešėjimą iš priešingos pusės: slopina per didelį ar nekontroliuojamą krešulių susidarymą. Taigi vitaminas K ne tik skatina krešėjimą, bet ir padeda išlaikyti subtilią pusiausvyrą tarp krešėjimo ir antikoaguliacijos.

K priklausomi koaguliacijos faktoriai: II, VII, IX, X, C, S ir Z

Vitaminas K yra būtinas kofaktorius procesui, vadinamam gama-karboksilinimu – biocheminei reakcijai, kurios metu koaguliacijos baltymams pridedami papildomi funkciniai grupės. Tik tokia karboksilinta forma šie baltymai gali prisijungti prie fosfolipidų membranų ir atlikti savo funkcijas krešėjimo kaskadoje. Konkretūs K priklausomi faktoriai yra: Faktorius II (protrombinas) – pagrindinis krešėjimo baltymas, paverčiamas trombinu, kuris tiesiogiai formuoja fibrino krešulį. Faktorius VII – inicijuoja išorinį krešėjimo kelią kontaktuodamas su audinių faktoriumi. Faktorius IX – veikia vidiniame kelyje ir yra būtinas norint aktyvuoti faktorių X. Faktorius X – centrinis faktorius, kuriame susijungia abu – išorinis ir vidinis – keliai. Prie jų prisideda ir reguliaciniai baltymai: Proteinas C – po aktyvacijos slopina faktorius V ir VIII, taip kontroliuodamas krešėjimą; Proteinas S – veikia kaip Proteino C kofaktorius ir taip pat slopina per didelį krešulių susidarymą; Proteinas Z – stabdo faktorių Xa aktyvumą ir dalyvauja fiziologinėje antikoaguliacijos kontrolėje. Visi šie septyni baltymai yra tiesiogiai priklausomi nuo vitamino K – be jo organizmas negali jų tinkamai aktyvuoti.

K1 prieš K2: ar abu vienodai svarbu krešėjimui?

Vitaminas K egzistuoja dviem pagrindinėmis formomis: K1 (filochinonas), randamas žaliose lapinėse daržovėse, ir K2 (menachinonas), gautas iš fermentuotų produktų (ypač japonų natto), tam tikrų sūrių ir gyvulinės kilmės maisto. Koaguliacijos požiūriu abu – K1 ir K2 – yra biologiškai aktyvūs ir gali aktyvuoti koaguliacijos faktorius. Svarbiausi skirtumai atsiskleidžia kitose srityse. K1 greitai pasisavinamas kepenyse ir daugiausia išnaudojamas ten vykstančiai koaguliacijos faktorių sintezei – jo cirkuliavimo laikas kraujyje trumpas. K2, ypač MK-7 forma (menachinon-7), kraujyje cirkuliuoja žymiai ilgiau ir pasiekia ne tik kepenis, bet ir kitus audinius: kaulus, kraujagysles, širdį. Dėl to K2 papildomai aktyvuoja MGP (matricinį Gla-baltymą) arterijų sienelėse, kuris apsaugo kraujagysles nuo kalcio kaupimosi, ir osteokalciną kauluose, kuris padeda išlaikyti kaulų tankį. Trumpai tariant: K1 daugiausia rūpinasi krešėjimu kepenyse, o K2 atlieka dvilypę funkciją – palaiko krešėjimą ir papildomai saugo arterijas bei kaulus. Tai reiškia, kad vien K1 gavimas iš maisto negarantuoja optimalios K2 funkcijos organizmo audiniuose.

Antikoaguliantai ir vitaminas K: ką būtina žinoti

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų apie vitaminą K yra susijęs su antikoaguliantais – vaistais, mažinančiais kraujo krešėjimą. Dažniausiai vartojamas antikoaguliantas varfarinas (Warfarin) veikia kaip vitamino K antagonistas: jis blokuoja vitamino K perdirbimo ciklą kepenyse, taip sumažindamas K priklausomų koaguliacijos faktorių aktyvumą. Tai sąmoningai sumažina krešėjimo gebą – ką ir reikia pacientams, kuriantiems per daug krešulių, pvz., esant prieširdžių virpėjimui, plaučių embolijai ar giliųjų venų trombozei. Jei žmogus, vartojantis varfariną ar kitus K antagonistus, pradeda vartoti K2 papildus, vitamino K kiekis organizme padidėja ir gali neutralizuoti vaisto poveikį – tai reiškia, kad kraujas vėl pradeda greičiau krešėti, o tai gali tapti pavojinga. SVARBU: jei vartojate antikoaguliantus (varfariną ar kitus K antagonistus), prieš pradedant vartoti vitamino K papildus – įskaitant K2 – būtina pasitarti su gydytoju. Tik gydytojas gali įvertinti, ar K2 papildas yra jums saugus, ir prireikus pakoreguoti vaisto dozę bei stebėti INR rodiklį.

EFSA teiginys ir vitamino K2 200 mcg rekomendacija

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra oficialiai patvirtinusi teiginį: 'Vitaminas K padeda palaikyti normalų kraujo krešėjimą.' Tai yra moksliškai pagrįstas ir reguliuotojo pripažintas teiginys, atspindintis K vitamino vaidmenį koaguliacijos kaskadoje. Rekomenduojama paros norma vitaminui K2 Europos Sąjungoje siekia 75 mcg per parą, tačiau daugelis mokslininkų mano, kad optimaliai organizmo audiniuose veikianti K2 dozė gali būti aukštesnė – ypač kalbant apie arterijų apsaugą ir kaulų sveikatą. Futures Nutrition Vitaminas K2 200 mcg yra pagamintas biologiškai aktyvia MK-7 forma, kuri pasižymi ilgiausia pusėjimo trukme kraujyje ir geriausiu biologiniu prieinamumu iš visų K2 formų. MK-7 forma ypač efektyviai pasiekia ekstrahepatininius audinius – arterijų sieneles ir kaulų matricą – kur aktyvuoja MGP ir osteokalciną. Tai tinkamas pasirinkimas tiems, kurie siekia palaikyti sveiką kraujo krešėjimą ir kartu gauti papildomos K2 apsaugos arterijoms bei kaulams. Jei nesate tikri dėl K2 tinkamumo jūsų situacijai – ypač vartojant kitus vaistus – pasitarkite su savo gydytoju ar farmacininku.

Dažni klausimai