Selenas ir skydliaukė: T3/T4 hormonai, Hashimoto ir DIO fermentai
Skydliaukė — mažas, drugelio formos organas kakle — turi didžiausią seleno koncentraciją visame organizme. Tai nėra atsitiktinumas: selenas tiesiogiai dalyvauja skydliaukės hormonų gamyboje ir aktyvavime, apsaugo skydliaukės audinio ląsteles nuo oksidacinio streso ir, pasak mokslinių tyrimų, gali prisidėti prie autoimuninių skydliaukės ligų — ypač Hashimoto tiroidito — valdymo. EFSA patvirtina, kad selenas padeda palaikyti normalią skydliaukės funkciją. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškiname, kaip selenas veikia skydliaukę, kokį vaidmenį atlieka T3/T4 hormonų apykaitoje ir kodėl Hashimoto diagnozę turintiems žmonėms verta atkreipti dėmesį į šį mikroelementą.
Skydliaukė — organas su didžiausia seleno koncentracija
Iš visų kūno audinių ir organų būtent skydliaukė sukoncentruoja daugiausiai seleno vienam gramui audinio. Ši biologinė realybė atskleidžia, koks svarbus selenas skydliaukės funkcionavimui. Skydliaukė kasdien patiria intensyvų oksidacinį stresą — tai natūrali hormonų gamybos pasekmė, nes tiroksino (T4) sintezės metu susidaro vandenilio peroksidas (H₂O₂). Selenas čia atlieka dvigubą vaidmenį: pirma, jis yra būtinas fermentams, kurie gamina skydliaukės hormonus; antra, jis yra antioksidacinių fermentų — glutationo peroksidazių ir tioredoksinų reduktazių — sudedamoji dalis, kuri neutralizuoja H₂O₂ ir apsaugo skydliaukės ląsteles nuo pažeidimų. Kai seleno trūksta, skydliaukės audinys tampa pažeidžiamesnis oksidacinio streso atžvilgiu — o tai gali prisidėti prie uždegimo ir autoimuninių procesų išsivystymo.
Jodinazė (DIO) fermentai: T4 į T3 konversija reikalauja seleno
Skydliaukė gamina daugiausia T4 (tiroksiną) — tai santykinai neaktyvi hormonų forma. Kad T4 taptų biologiškai aktyviu T3 (trijodtironinu), būtina fermentinė konversija, kurią vykdo jodinazės (dejodinazės, DIO) — seleno turintys fermentai. Yra trys jodinazių tipai: DIO1 ir DIO2 aktyvina T4, paversdami jį aktyviu T3, o DIO3 reguliuoja hormonų aktyvumą, paversdamas T4 į neaktyvų reversinį T3 (rT3). Visi šie fermentai yra selenoproteinai — jų aktyviam veikimui būtinas selenas. Kai organizme seleno trūksta, T4 → T3 konversija sulėtėja: kraujyje gali kauptis T4, o aktyvaus T3 sumažėti. Tai gali pasireikšti hipotirozės simptomais — nuovargiu, šaltumu, svoriu ar lėtu metabolizmu — net ir tada, kai TSH rodiklis laboratorijoje atrodo normalus. Todėl selenas yra ne tik skydliaukės apsauginis veiksnys, bet ir aktyvus hormonų metabolizmo dalyvis.
Hashimoto tiroiditas ir selenas: TPO antikūnų mažinimas
Hashimoto tiroiditas — dažniausia autoimuninė skydliaukės liga, kurios metu imuninė sistema klaidingai puola savą skydliaukės audinį. Vienas pagrindinių šios ligos žymenų laboratorijoje yra padidėję anti-TPO (skydliaukės peroksidazės) antikūnai. Moksliniai tyrimai parodė, kad pakankamas seleno tiekimas gali prisidėti prie šių antikūnų lygio mažinimo. Sisteminė metaanalizė, apjungusi kelių klinikinių tyrimų duomenis, parodė, kad seleno papildymas statistiškai reikšmingai sumažino anti-TPO antikūnų koncentraciją Hashimoto tiroiditu sergančių pacientų kraujyje, palyginti su placebu. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog selenas sumažina oksidacinį stresą skydliaukėje ir taip mažina autoimuninį atsaką. Svarbu pabrėžti: selenas nėra Hashimoto gydymas — tai mikroelementas, kuris padeda palaikyti normalią skydliaukės funkciją ir gali būti naudingas papildomo palaikymo priemonė. Bet koks gydymas turi būti koordinuojamas su endokrinologu.
Kam Lietuvoje ypač aktualu papildyti seleną
Lietuva, kaip ir visa Šiaurės bei Rytų Europa, yra žemos seleno zonoje — tai reiškia, kad dirvožemyje seleno nedaug, todėl jo mažai ir vietiniuose maisto produktuose. Dėl šios priežasties daugelio lietuvių organizmai gauna mažiau seleno nei rekomenduojama. Didžiausias seleno kiekis paprastai randamas Brazilijos riešutuose, jūros gėrybėse, inkstiniuose ir kepenyse, tačiau šie produktai dažnai valgomi retai arba nedideliais kiekiais. Skydliaukės problemų turintys žmonės, ypač Hashimoto diagnozę turinčios moterys (šia liga serga 5–10 kartų dažniau nei vyrai), hipotirozės ar eutirozės stadijoje, turėtų ypatingą dėmesį skirti seleno kiekiui organizme. Rekomenduojama suaugusiems paros norma yra apie 55–70 µg, tačiau papildymui dažnai naudojamos 100–200 µg dozės. Selenas 100 mcg — tai subalansuota palaikomoji dozė, tinkama kasdieniam vartojimui.
Kaip vartoti seleną ir ką derinti su juo
Selenas pasisavinamas gerai tiek su maistu, tiek nevalgius, tačiau geriausia praktika yra vartoti jį tuo pačiu metu kasdien — pavyzdžiui, ryto metu kartu su pusryčiais. Selenas gerai dera su vitaminu E, kuris taip pat yra antioksidantas ir sustiprina apsauginį seleno poveikį. Žmonės, turintys skydliaukės problemų, dažnai vartoja seleną kartu su jodu — tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jodo papildymas autoimuninės kilmės skydliaukės ligų atvejais gali būti dviprasmiškas, todėl derinį verta aptarti su gydytoju. Magnio pakankamumas taip pat svarbus bendrai hormonų pusiausvyrai. Svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių: labai didelės seleno dozės (virš 400 µg per dieną) gali sukelti selenozę — toksiškumo sindromą. Todėl 100 mcg papildo forma yra saugi, subalansuota parinktis kasdieniam palaikomajam vartojimui, ypač esant padidėjusiam poreikiui dėl skydliaukės sutrikimų ar mažo seleno kiekio maisto produktuose.