Selenas ir vėžio profilaktika — ką sako mokslas
Selenas — mikroelementas, kurio organizmui reikia vos kelių dešimčių mikrogramų per dieną — mokslininkų dėmesio centre atsidūrė daugiau nei prieš 50 metų, kai tyrimai parodė, kad regionuose su žemesniu seleno kiekiu dirvožemyje stebima aukštesnė tam tikrų vėžio formų dažnio statistika. Nuo tada atlikti keli didelės apimties klinikiniai tyrimai davė prieštaringų, tačiau informatyvių rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką tiksliai rodo moksliniai duomenys — ne pažadus, o faktus: kurie tyrimai kaip baigėsi, kokie biologiniai mechanizmai yra hipotetiškai susiję ir kodėl atsakingos dozės klausimas čia kritiškai svarbus.
NPC tyrimas (1996): selenas ir mirtingumas nuo vėžio
1996 metais žurnale 'JAMA' buvo publikuotas Clarko ir kolegų atliktas Nutritional Prevention of Cancer (NPC) tyrimas — vienas pirmų didelių atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, analizavusių seleno poveikį onkologiniam mirtingumui. Tyrime dalyvavo 1312 žmonių, kurie kasdien vartojo 200 µg seleno (selenizuoto mielų pavidalo) arba placebą. Pirminis tyrimo tikslas buvo odos vėžio prevencija — šioje srityje statistiškai reikšmingo poveikio nerasta. Tačiau antrinė analizė parodė netikėtus duomenis: seleno grupėje vyrų bendras mirtingumas nuo vėžio buvo mažesnis 50 %, prostatos vėžio dažnis — mažesnis 63 %, žarnyno vėžio — 58 %, plaučių vėžio — 46 %, lyginant su placebo grupe. Šie skaičiai sukėlė didelį susidomėjimą ir paskatino tolesnę tyrėjų veiklą. Svarbu: NPC tyrimas buvo atliktas žmonėms, kurių seleno lygis kraujyje buvo žemesnis nei vidutinis JAV gyventojų. Rezultatai negali būti tiesiogiai perkeliami į grupes su pakankamu seleno lygiu. Tai kritinis niuansas, kurį tyrinėtojai vėliau akcentavo vertindami SELECT tyrimo rezultatus.
SELECT tyrimas (2009) ir jo pamokos: didelės dozės — ne geriau
Sėkmė NPC tyrime paskatino pradėti daug didesnį Selenium and Vitamin E Cancer Prevention Trial (SELECT) tyrimą, kuriame 2001–2004 metais buvo įtraukta daugiau nei 35 000 vyrų. Dalyviai vartojo 200 µg seleno (šį kartą selenometionino forma), 400 TV vitamino E, abu kartu arba placebą. Tyrimas buvo sustabdytas 2008 metais — prieš numatytą pabaigą — nes tarpinė analizė parodė, kad nei selenas, nei vitaminas E statistiškai reikšmingai nesumažino prostatos vėžio rizikos. Dar svarbiau: vėlesnė, 2011 metų analizė parodė, kad vitamino E grupėje prostatos vėžio rizika buvo šiek tiek padidėjusi, o seleno grupėje — didesnis 2 tipo diabeto dažnis, nors statistinis reikšmingumas čia buvo ribotas. Kokie SELECT pamokos? Pirma, vidutinis seleno lygis SELECT dalyvių kraujyje tyrimo pradžioje buvo normalus — jų organizmai nepatyrė stokos. Tai paaiškina, kodėl papildymas nedavė naudos: jau pakankamam organizmui papildoma dozė neteikia papildomos naudos, o gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Antra, forma svarbi: selenometioninas ir selenizuoti mielai veikia biochemiškai skirtingai. Trečia, didelės dozės ilgą laiką gali būti kenksmingos net tada, kai mažos dozės yra saugios. Seleno toksikozės riba nėra labai toli nuo reikiamo kiekio — tai vienas mikroelementų, kuriam atsargumas itin pagrįstas.
Biologiniai mechanizmai: kaip selenas gali veikti ląstelės lygmeniu
Nepaisant klinikinių tyrimų prieštaringų rezultatų, laboratoriniai ir epidemiologiniai duomenys leidžia išskirti kelis biologinius mechanizmus, kuriuos mokslininkai tiria kaip potencialiai svarbius. Antioksidacinė apsauga: Selenas yra neatsiejama glutationo peroksidazių (GPx) ir tioredoksino reduktazių sudedamoji dalis. Šie fermentai neutralizuoja reaktyvias deguonies formas (ROS) — laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti DNR ir taip inicijuoti mutacijas. Oksidacinis DNR pažaidas yra vienas karcinogenezės mechanizmų, todėl pakankama antioksidacinių sistemų veikla teoriškai gali sumažinti tokią riziką. Apoptozė: Keletas in vitro tyrimų (su kultivuojamomis ląstelėmis) parodė, kad selenitai ir selenocisteinai gali skatinti apoptozę — programuotą ląstelių mirties procesą — vėžinėse ląstelėse, nedarant tokio paties poveikio sveikoms. Šis mechanizmas intensyviai tiriamas, tačiau jo reikšmė žmogaus organizme in vivo vis dar nėra aiškiai įrodyta. Imunomoduliacija: EFSA patvirtino, kad selenas prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos palaikymo. Imuninė sistema atlieka svarbų vaidmenį atpažįstant ir naikinant mutavusias ląsteles ankstyvose stadijose. Angiogenezė: Laboratoriniai tyrimai rodo galimą seleno junginių poveikį naujų kraujagyslių formavimuisi, kuris yra kritiškas auglio augimui. Šis mechanizmas kol kas tiriamas tik priešklinikinėje fazėje. Visa tai — biologiniai pagrindai, ne įrodymai. Maisto papildai negali būti reklamuojami kaip priemonė gydyti ar apsaugoti nuo vėžio.
Epidemiologiniai duomenys: prostatos, žarnyno ir plaučių vėžys
Be klinikinių tyrimų, nemažai informacijos teikia epidemiologiniai stebėjimai — populiacijų ir grupių lyginamieji duomenys. Prostatos vėžys: Kelios metaanalizės, apibendrinusios daugybę stebėjimo tyrimų, nurodo atvirkštinę koreliaciją tarp seleno lygio kraujyje (ar nagų audinyje) ir prostatos vėžio dažnio. Vis dėlto koreliacija nėra priežastingumas: vyrai su aukštesniu seleno lygiu gali skirtis ir kitais sveikatai palankiais gyvenimo būdo veiksniais. Žarnyno vėžys: Epidemiologiniai duomenys iš Europos kohortinių tyrimų (pvz., EPIC tyrimas) rodo, kad aukštesnis seleno lygis yra susijęs su mažesne kolorektalinio vėžio rizika, ypač tarp žmonių su genetiniais variantais, susijusiais su DNR remontu. Čia ypač aktualūs ryšiai su glutationo peroksidazės genų polimorfizmais. Playčių vėžys: NPC tyrimo antriniai duomenys rodė mažesnį plaučių vėžio dažnį seleno grupėje, tačiau SELECT tyrimas šio poveikio nepatvirtino. Dalis tyrinėtojų mano, kad rūkančiųjų ir nerūkančiųjų pogrupiai gali skirtis, ir būtini tikslesni stratifikuoti tyrimai. Bendras epidemiologijos įvertinimas: pakankamiausias, bet ne perteklinis seleno lygis organizme koreliuoja su mažesne tam tikrų onkologinių ligų rizika. Šių duomenų nepakanka teigti, kad papildai apsaugo nuo vėžio, tačiau jie patvirtina, kad stoka — tai rizikos veiksnys, verto dėmesio.
Ką galima teigti atsakingai — EFSA ir praktika
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra griežtai atsakinga institucija: ji tvirtina tik tuos teiginius apie maisto papildus, kurie grindžiami pakankamu mokslinių įrodymų lygiu. EFSA patvirtintų teiginių apie seleną nėra, susijusių su vėžio prevencija — ir toks sprendimas yra moksliškai pagrįstas, atsižvelgiant į prieštaringus SELECT rezultatus. Tačiau EFSA patvirtino kitus selenui relevantiskus teiginius: selenas prisideda prie apsaugos nuo oksidacinio streso (per antioksidacinius fermentus), prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos palaikymo, prisideda prie normalios skydliaukės funkcijos palaikymo. Praktiškai tai reiškia: normalaus lygio palaikymas organizme — tai, kas pagrįsta. Jei kliniškai nustatyta seleno stoka (žemas lygis kraujyje) arba jei gyvenate regione su seleno stokoojančiu dirvožemiu (o Lietuva patenka į tokius regionus), papildinė dozė iki rekomenduojamo kiekio yra pagrįsta. Futures Nutrition Selenas 100 mcg tiekia subalansuotą dozę, atitinkančią rekomenduojamą paros normą suaugusiems, nestumiant lygių į potencialiai problematišką pertekliaus zoną. Kas nepagrįsta: didelės dozės (virš 200–400 µg per parą) ilgą laiką, viltis, kad selenas apsaugos nuo vėžio kaip vaistas, ir jokio kito prevencinio elgesio nereikia. Onkologinė profilaktika yra kompleksinis klausimas, apimantis mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymo vengimą, reguliarius tyrimus ir genetines konsultacijas, kai reikia.